Kodėl verta rinktis Linux?

Aptarsime priežastis kodėl žmonėms turėtų rūpėti Linux ar kita atviro kodo OS:

Linux yra ne tik nemokama (kaip alus), bet ir laisva (kaip žodžio laisvė) programinė įranga. Didžiajai daliai (~95%) Linux programų yra pritaikyta GPL (GNU general public license). Trumpai tariant, ši licencija leidžia (ir netgi skatina) modifikuoti, keisti, ir netgi pardavinėti programinę įrangą. Tėra kelios papildomos sąlygos:

Programos autoriai turi būti paminėti.
Pakeistos programos išeities tekstai turi būti pateikiami viešai.

Kad lengviau būtų įsivaizduoti atviro kodo programinės įrangos pranašumus ir komercinės programinės įrangos absurdiškumą, palyginkime programinę įrangą su maisto gaminimo receptu. Receptas - tai instrukcijų rinkinys kaip iš maisto produktų gauti patiekalą. Su programomis yra lygiai taip pat, jos tėra instrukcijų rinkinys kaip iš vienų duomenų gauti kitus. Dabar pabandykite įsivaizduoti pasaulį, kuriame negalima į paprastą sriubą dėti prieskonių, keisti jos sudėtį. O žmonės tai darantys vadinami piratais ir baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis. Tiesa, su programomis dabar būtent tai ir vyksta. Jei jūs norite papildyti programą papildomomis naudingomis funkcijomis, jums gali tekti praeiti kryžiaus kelius (net jei ir norėsite tai padaryti dykai), vistiek greičiausiai nieko nepešite. Būtent tokie ir panašūs aspektai apibrėžia nelaisvos programinės įrangos beprasmiškumą ir konservatyvumą. Visi šie ribojimai negalioja ir tikrai nesutinkami atviro kodo programų tarpe. Kitu pavyzdžiu gali būti programų klaidų taisymas. Komercinių programų taisymas gali užsitęsti iki pusės metų ir dar ilgiau (ypač, jei klaidos nėra kritinės), kai tuo tarpu, kritinės atviro kodo programų klaidos ištaisomos per kelias valandas. Gerai pamąstykite ar norite būti įkalinti programinės įrangos gamintojo „operatyvumo“ spąstuose? Toliau įsivaizduokime situaciją, kurioje komercinės programinės įrangos gamintojas bankrutuoja ir jums reikalingos programos palaikymas bei tolesnis kūrimas nutraukiami, o programos pakaitalų nėra. Tokiu atveju jums belieka dvi išeitys: samdyti programuotojų komandą kurie pradėtų kurti programą nuo nulio, arba naudotis jau nepalaikoma ir ne iki galo užbaigta programa. Su atviro kodo programomis to puikiai išvengiama. Jei programos autorius nebegali toliau jos vystyti, šis darbas gali būti perimtas kitų programuotojų. Paminint Windows EULA (End User License Agreement - Galutinio vartotojo licenciją), tai su ja vartotojas sutikdamas, įgauna teise tik naudotis Windows, bet jokiu būdu ne į nusipirkto diskelio turiniu.

1. Įgriso virusai?

Kompiuteris pastebimai sulėtėjo? Nebegalite produktyviai naudotis internetu? Pastebite, kad iš jūsų sąskaitos dingsta pinigai, nebegalioja seni slaptažodžiai? Atsidarinėja neaiškūs langai? Taip, jūsų kompiuteris serga. Jis „pasigavo“ virusą. Tokiais „nuotykiais“ dažniausiai džiaugiasi Windows šeimos operacinių sistemų naudotojai. Taip yra dėl nelogiškos vartotojų leidimų sistemos. Trumpai tariant, Windows turi tik dvi vartotojų grupes. Viena kuriai leidžiama viskas, kita, kuriai neleidžiama niekas. Linux OS to nėra, nes vartotojų leidimų ir vartotojų grupių sistema yra labai lanksti ir gali būti derinama pagal individualius poreikius. Windows vartotojai per daugiau nei dešimt metų įprato dirbti administratoriaus teisėmis. Tai reiškia jog betkuri programa yra leidžiama administratoriaus režimu. Taip netgi paprastutis virusas, aktyvuotas netyčia paspaudus kenkėjišką nuorodą naršyklėje, gali nepataisomai sugadinti sistemą ir visus kompiuteryje laikomus duomenis. Juk naršyti internete tikrai nereikia visiškos kompiuterio kontrolės, tačiau Windows vartotojai įpratę kitaip. Todėl dar turi rūpintis papildomomis išlaidomis antivirusinėms programoms ir jų sunaudojamais resursais. Taigi naudojantis Linux laimėsite dvigubai: nebus virusų, bei nereikės naudoti įvairių antivirusinių, kurios kartais naudoja net iki pusės kompiuterio resursų! Parašyti kenkėjišką kodą Linux sistemai yra daug sudėtingiau. Net ir parašius jis nebus veiksnus ant visų kompiuterių kuriuose įdiegta Linux OS, dėl jų skirtumų. Net ir paleidus kenkėjišką kodą paprasto vartotojo teisėmis, jis yra nepajėgus sugriauti visą sistemą, nes paprastas vartotojas neturi priėjimo teisės prie sisteminių bylų. Taigi prašau dar kartą susimąstyti: ar norite eikvoti savo laiką ir lėšas kovodami su virusais?

2. Atvira sistema

Windows yra uždara sistema todėl tik labai sunkiai galima patikrinti iš ko sistema padaryta ir ką ji ištikrųjų daro. Labai geras to pavyzdys yra WGA - Windows programa tikrinanti ar vartotojas naudoja legalią Windows OS. Buvo aptikta, kad ji ne tik tikrina licenzijos tikrumą, bet renka ir kitą informaciją apie vartotoją ir ją siunčia Microsoft. Tai nėra tokia jau menka problema: išnaudojami papildomi ir vartotojo darbui reikalingi kompiuterio ištekliai, bei iš Microsoft šių duomenų gali bet kada pereikalauti JAV vyriausybė ir MS privalėtų juos pateikti. Dėl šios priežasties vis daugiau valstybių (Japonija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Kinija ir kt.) pereina prie atviro kodo, kadangi atvirame kode tokių dalykų nebūna, nes visi išeities tekstai yra vieši ir bet kas gali patikrinti ką programa daro.

3. Neišmeskite seno kompiuterio

Turbūt jau ne kartą esate girdėję jog privalome saugoti motulę gamtą, mažinti užterštumą ir panašius altruistinius skatinimus. Nepatikėsite, Linux ir čia prisideda! Daugelis kompiuterį naudoja tik interneto naršymui, pašto tikrinimui ir paprastų dokumentų rengimui. Tam toli gražu nereikalingas naujausias keturių branduolių procesorius ir gigabaitai operatyviosios atminties. Visa tai galite sėkmingai daryti netgi su senučiuku Pentium 2. Netgi naudoti naujausias mėgstamų programų versijas. Žinoma, su Windows tai yra neįmanoma… Akylesni Windows vartotojai pastebėjo jog kiekviena nauja Microsoft programos versija yra tiesiog kitaip išdėstyti senosios versijos meniu punktai, o reikalavimai aparatinei įrangai keliskart didesni. Pagailėkite savo gamtos, naudokite senus kompiuterius.

4. Ar svarbus Jūsų sistemos stabilumas?

Windows vartotojai jau įprato, jog kompiuteris gali "pakibti" pačiu nepatogiausiu momentu ir prarandami svarbūs duomenys. Jiems tai tapo normalus reiškinys kaip ir lietus. Tačiau taip neturi būti! Ir to galima išvengti. Linux kompiuteris neperkrautas gali dirbti metų metus. Žinoma, namų vartotojas taip ilgai nelaikys įjungto kompiuterio, tačiau tai puikiai parodo Linux stabilumą.

5. Negaiškite savo brangaus laiko įdieginėdami papildomas programas ir tvarkykles

Windows įdiegimas trunka maždaug valandą. Papildomų programų ir tvarkyklių diegimas dar dukart tiek. Įsivaizduokite operacinę sistemą, kurią įdiegus nebereikia daugiau nieko diegti, nei teksto doroklių nei žaidimų, nieko. Smagu būtų ar ne? Tuomet griebkite Linux. Visos sistemos su programomis ir tvarkyklėmis diegimas neužtruks ilgiau nei pusvalandį. Jums nereikės rūpintis kitais dalykais, galėsite daugiau laiko skirti savo tikslų siekimui, o ne bukam "next, next, restart" spaudinėjimui.

6. Nusibodo atnaujinti kiekvieną programą atskirai?

Windows OS turi funkciją „Automatiniai atnaujinimai“ kuri rūpinasi atnaujinimais. Tačiau tie atnaujinimai pateikiami tik Microsoft programoms, tarsi kitos programos nesentų ar nebūtų toliau vystomos. Netgi ir norint padaryti bendrą duomenų bazę apie visas Windows programas ir jų atnaujinimus, būtų neįmanomas dalykas, nes konkurentų neįmanoma privesti prie kompromiso. Tarkime jūs pardavinėjate teksto doroklį. Ar norėsite kad šalia jūsų programos toje duomenų bazėje būtų ir dvidešimt konkurentų? Manau ne. Štai Linux terpėje visų programų kūrimas ir vystymas grindžiamas bendruomeniniu darbu ir bendruomenės perdaug tarpusavy nekonkuruoja, nes kiekviena programa turi savo pliusų ir savų niuansų. Nė viena programa neperšama, pasirinkimas paliekamas vartotojui. Kadangi Linux bendruomenės dirba išvien ir pritaria GNU bei GPL ideologijai, jie laisvai dalinasi informacija ir ja centralizuoja. Tai reiškia jog Linux sistemoje visas atviro kodo programas galite atnaujinti keliais pelės spragtelėjimais, arba viena terminalo komanda.

7. Reikia programos?

Windows vartotojai įpratę programų ieškoti internete. Norėdami išbandyti programą jie turi nemažai laiko praleisti interneto paieškos sistemose kad surastų norimą programą. Ją surasti neužtenka, dažniausiai už ją reikia dar ir susimokėti. Susimokėjus ją galima parsisiųsti, arba tenka laukti kol programinės įrangos gamintojas atsiųs programą paštu. Ją gavę įdiegiate, dėl nesuprantamų priežasčių esate priversti perkrauti kompiuterį. Ir visos šitos kančios tik dėl to kad galėtumėte išbandyti programą. Su Linux viskas daug paprasčiau: grafinėje paketų tvarkyklėje susirandate norimą programą ir ją įdiegiate. Viskas, programa galima naudotis.

8. Norite naudotis naujausia grafine sąsaja?

Kartu su Windows Vista, Microsoft išleido ir naują grafinę sąsają Aero, kuri buvo kuriama netgi penkerius metus. Ir ateinančius penkerius metus greičiausiai niekas nesikeis. Atviro kodo pasaulyje yra ne viena Aero alternatyva ir jos visos jau aplenkė microsoft Aero sąsają. Juk Aero nepasiūlo kas mėnesį naujų idėjų… Noriu parodyti dvi nevieninteles atviro kodo alternatyvas:

Beryl http://www.youtube.com/watch?v=dQkSObRtw0o
Project looking glass http://video.google.com/videoplay?docid=-1714071482903505068

Meniu

Nuorodos

Puslapis

Naudotojas