Archyvavimas Linux Sistemoje
Turinys
gzip (GNU zip)
gzip gali suarchyvuoti tik vieną bylą - jis nėra pritaikytas katalogų archyvavimui. Bylos suarchyvavimui naudojame gzip komandą, pvz.:
gzip test.txt
gzip suarchyvuos šią bylą nepalikdamas jos kopijos, todėl dabar pilnas bylos vardas bus - test.txt.gz.
Taip pat galime nurodyti archyvavimo lygį, nuo 1 iki 9. Tai reiškia, kad jei archyvuojama su 1 reikšme, tai byla bus mažiau suspausta, bet greičiau atliktas darbas, o jei su 9, tai daugiau suspausta, tačiau lėčiau atliktas darbas. Pvz.:
gzip -9 test.txt
Numatytoji reikšmė yra 6.
Archyvo išsleidimui naudojama gzip -d arba gunzip komandą. Pvz.:
gunzip test.txt.gz
Archyvuojant bylą, suteikiamas išplėstas vardas yra .gz. Galime nurodyti savo išplėtimo vardą, tarkime - .x, tai padaroma su gzip -S komanda:
gzip -S .x test.txt
Suarchyvuotos bylos vardas dabar bus toks - test.txt.x. Norėdami išskleisti šį archyvą, turėsime pervadint į test.txt.gz.
tar (Tape archiver)
tar archyvavimas leidžia suarchyvuoti kelis ar visą katalogą į vieną archyvą. Pvz.:
tar -cvf file.tar file1 file2 file3
Čia bus suarchyvuoti 3 bylos į file.tar archyvą. Parinktis -f suteikia archyvo vardą, -c duoda archyvo sukūrimo užklausą, -v išveda visą informaciją į terminalą.
Keli kiti pavyzdžiai:
tar -cvf file.tar file1.tar file/
Čia bus suarchyvuotas file1.tar archyvas ir file katalogas.
tar -cvzf file.tar.gz file1 file2 file3 file/
Ši komanda suarchyvuos tris failus ir file direktoriją panaudojant gzip programą, todėl pilnas archyvo vardas bus file.tar.gz.
tar -cvjf file.tar.bz2 file1 file2 file3 file/
Ši komanda suarchyvuos tris bylas ir file katalogą panaudojant bzip2 programą, todėl pilnas archyvo vardas bus file.tar.bz2.
Dabar išskleidžiame tar archyvą:
tar -xvf file.tar
tar.gz išarchyvavimui naudojame šią komandą:
tar -xvzf file.tar.gz
tar.bz2 išarchyvavimui naudojame šią komandą:
tar -xvjf file.tar.bz2
Jeigu norite papildyti archyvą, tai turite naudoti -rf parinktis, pvz.:
tar -rf file.tar file1 file2
bzip2
bzip2 naudojimas yra panašus į gzip, tačiau jis geriau suspaudžia bylas negu gzip. Bylos archyvavimas:
bzip2 -k filename.ext
Po suarchyvaimo pilnas vardas bus: filename.ext.bz2.
Taip pat galime nurodyti suspaudimo lygį, nuo 1 iki 9, kuo didesnė reikšmė, tuo lėčiau atliekamas darbas:
bzip2 -1 filename.ext
Išarchyvavimui naudojame bzip2 -d komandą:
bzip2 -d filename.ext.bz2
RAR
Viena iš populiariausių archyvavimo programų - RAR. Ši programa gali būti neįdiegta daugelyje Linux distribucijose (komercinė programa) todėl ją reiks parsisiųsti ir įsidiegti: parsisiunčiam iš rarsoft.com naujausią versiją ir viską išarchyvuojam į /usr/bin/ direktoriją.
Išarchyvavimo komanda:
rar e filename.rar
Išskleisti tik tam tikrą archyvą:
rar e filename.rar failas
Sukurti archyvą:
rar a archyvo-vardas.rar file1 file2
Taip pat galime suarchyvuoti kelias bylas ir katalogus iškart:
rar a test.rar file1 file2 file3 category/
Čia 3 bylos ir "category" katalogas bus suarchyvuota test.rar vardu.
Peržiūrėti suarchyvuotas byas galime su šia komanda:
rar I archive.rar
arba (išveda daugiau informacijos apie suarchyvuotas bylas):
rar v archive.rar
Jeigu archyvas kartais sugadintas, tai galite jį pabandyti “sutaisyti” su šia komanda:
rar r archive.rar
zip
Vienas iš populiauriausių archyvatorių - zip, kuris daugiau paplitęs Windows sistemoje. Zip archyvatorius nėra įdiegtas daugelyje Linux distribucijų, todėl jį teks įsirašyti (Ubuntu sistemoje):
sudo apt-get install zip sudo apt-get install unzip
Red Hat/Fedora vartotojams:
yum install zip yum install unzip
Norėdami sukurti archyvą naudojame šią komandą:
zip archyvo_vardas file1
Archyvo papildymas:
zip -r archyvo_vardas file2 category/
Archyvo išskleidimas:
unzip archyvas.zip
Taip pat galime išbandyti ar archyvas nėra blogai suarchyvuotas:
uznip -tq archyvas.zip
Taip pat galime išarchyvuoti tam tikrą bylą:
unzip archyvas.zip file1
Išskleiskime archyvą į tam tikrą katalogą:
unzip archyvas.zip -d /home/user/test/
Visų tam tikro archyvo bylų sąrašas:
unzip -l archyvas.zip
e
Nedidelis įrankis, leisiantis vienos komandos panaudojimu išarchyvuoti įvairių rūšių archyvus: rar, zip, tar.gz, tar.bz2, cab, ace, 7zip, dep, rpm, lha, lzop, rzip ir keletą kitų. e archyvatorius parašytas Ruby programavimo kalba. Galite peržvelgti šios programos išeities kodą.
Diegimas
Diegimas Ubuntu sistemoje:
sudo apt-get install ruby wget http://martin.ankerl.com/files/e chmod a+x e sudo mv e /usr/local/bin
Diegimas žingsnis po žingsnio:
Kadangi įrankis parašytas Ruby kalba, tai turite įsidiegti Ruby palaikymą.
- Nukopijuojame e į /usr/local/bin direktoriją.
Nustatom vykdomo failo teises: chmod +x /usr/local/bin/e
Išarchyvavimo pavyzdžiai
.zip archyvo išskleidimas:
e file.zip
.rar archyvo išskleidimas:
e file.rar
Kelių archyvų išskleidimas vienu metu:
e a.tar.gz b.tar.bz2 c.cab d.deb e.rpm
Visų archyvų išskleidimas, esantys direktorijoje:
e *
Daugiau